rugsėjis


 Numeski plunksną, paukštį, kad pakilt galėčiau -
Man tiek nedaug belikę lyg dangaus -
Jau debesys į savo pulką kviečia -
Nuo žydro lopinio jų šitaip apsvaigau.
Jau saulė spindulį man ištiesė lyg kelią,
Kur niekas nemeluos ir neapgaus.
Bet žemė sako - liksi čia, vaikeli,
Šimtais siūlelių pririštą laikau.

/Rūta Jonuškienė/


1 komentaras:

Ačiū apsilankius ir palikus šiltą žodį. Jei kartais neatsakysiu į Jūsų komentarą, atleiskite, tuomet apsilankysiu Jūsų tinklapyje. salma

LinkWithin

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...