sodo istorija


2010 m. žiemą..



2011 m. lapkričio 28-osios vakarą ir naktį visoje Lietuvoje buvo didelė audra..
Vėtra nulaužė abi eglės viršūnes..

 be galo gaila, juk tiek gerų akimirkų su ja išgyventa.. ji mums tokia sava..

bet  ji vis tik atlaikė ir yra gyva, tad viskas bus gerai. :)




sodo istorija




Dar vaikystėje supratau, kad būnu labai laiminga laukinėse pievose. Esu miesto vaikas, bet vasaras labai noriai praleisdavau pas močiutę kaime. Buvau dar vaikas, bet puikiai pamenu daržovių lysves pilnas įvairiausių daržovių... šiltnamio išvis nebuvo, bet lauke kuo puikiausiai augo pomidorai, agurkai.. nepakartojamas jausmas ryte vos prabudus nulėkti į daržą ir nuskinti prisirpusią saldžią braškę ar  aprasojusį pomidorą... prisiminimuose jų skonis išlikęs lyg šiol...
pamenu ir močiutės gėles.. rusmenes, medetkas, nasturtes, flioksus, našlaites ir dar daugybę kitų rūšių, kurių nebepamenu..... tuo metu juk nebuvo pirkti išaugintų daigų ir nematydavau, kad močiūtė juos augintų.. ir tik neseniai supratau, kad tai gėlės, kurios pačios pasisėja ir nereikia joms ypatingos priežiūros.. ir vaizdas labai natūralus..

Daug metų nostalgiškai prisimindavau kaime praleistas akimirkas... ir dažnai svajonėse kurdavau savo sodybą...
Svajonės materializuojasi, tuo įsitikinau ir aš... Kartą svečiuojantis pas draugus, išvydau ją..... palaužtą gamtos stichijų, tačiau įspūdingą eglę.. Pagal istoriją, šalia jos augo labai senas topolis, į kurį trenkė žaibas ir virsdamas kliudė eglės viršūnę.... nulūžus viršūnei eglė ataugino tris viršūnes..
pamačius ją, viduje kažkas suvirpėjo.. gimė mintis – noriu jos..

taigi sėkla buvo pasėta..

Tačiau mano svajonė išsipildė ne iškart..  tik po trijų metų... niekaip senoji šeimininkė nenorėjo parduoti žemės.. bet galų gale mes ten.. :)


niekada nepamiršiu tos pirmos dienos, kai įžengėme į apaugusį iki juosmens dilgėlėmis ir virš galvos styrančiais krūmokšniais, sklypą.. sodas buvo visiškai apleistas septynis metus... iki eglės prieiti net nebuvo įmanoma, nesimatė šalia esančio tvenkinio kranto..Vaikams pasakiau, užsiimkite kuo norite, tiesiog lepinkitės ir tiek.. :) bijojau, kad jie visi pyks ant manęs, dėl mano tokios užgaidos..  bet mūsų  visų šypsenos buvo iki ausų :)
pirmas mūsų įsigytas įrankis buvo dalgis, vyras jį iškart sulaužė, nes pievoje augo ir avietės.. teko skolintis iš kaimynų, bet ir jis lūžo :).. dukra kovojo su dilgėlėmis :) o sūnus turėjo tikslą, iškirsti krūmokšnius tiek, kad būtų takelis iki vandens... visą dieną tikra ta žodžio prasme draskėmės, bet buvome be galo laimingi :)





pagaliau pasimatė ir tvenkinys :)





iškart prisistatė vietinų būrelis















kad ir kaip nesinorėjo chemijos, tačiau pavargome su piktžolėmis, kurias kapstėme iš pievos porą metų, tad teko purkšti...







vėliau su arkliuko pagalba suarta žemė..



















Džiaugiamės kiekviena ten buvimo diena.. naktimis sėdime prie laužo ir kas rytą įmerkiame kojas į rasotą pievą..
Eglės viršūnės labai užaugo, išsiplėtė į tris skirtingas puses, tad vyras vieną viršūnę iš trijų nupjovė.. kad jai būtų lengviau..
savo skarotomis rankomis ji mus saugoja nuo vėjų, lietaus ir karštos saulės.. tiesiog fantastika jos pavėsyje stebėti dangų.. užsnūsti po sunkių darbų, ar tiesiog klausytis žiogų..  kiekvieną pavasarį ją aplanko daugybė paukštelių, atšuoliuoja voveraitės ir net stirnaitės žiemos metu...
nepamenu dienos, nesvarbu ar siaustų lietūs, ar būtų be galo karšta, kad mes liūdėtume.. 
visada ten smagu ir gera.. eglės glėbyje...

japoniskas sodas Lt


2011 m. vasaros pabaigoje lankėmės Mažučiuose. Ten atokioje laukymėje žemaitis p. Šarūnas Kasmauskas kuria didžiausią Europoje japonišką sodą. Iškart atrodė, kad nieko įspūdingo neišvysime, iš tolo matėsi dideli laukai ir neaukšta augalija..




Tačiau įžengus į pažymėtą takelį mus pasitiko tobulai nupieštas gamtos paveikslas sukurtas iš trijų pagrindinių akcentų -  augalų, vandens ir akmenų, kurie nesirungia tarpusavyje savo spalvų gama.











Japoniškam sodui būdingas santūrumas.


Iš smėlio, akmenų supilti kalneliai ir kalveles, sukurti upeliai, kriokliai ir tvenkiniai, kurių planuojami net penki.


Kiekviena salelė ar takelis atrodė lyg naujas sodas, tačiau visi sudaro bendrą darnią visumą ir atkartoja gamtos esmę.












Pagrindinius darbus atlieka atvykę japonai. Planuojama sukurti japonų menų mokyklėlę.



Sode dominuoja augalai augantys rūgščioje dirvoje - rododendrai, azalijos, magnolijos.







Kadangi buvo vasaros pabaiga, augalai buvo peržydėję, visur karaliavo žalia spalva, tik daug kur puikavosi raudonieji klevai.










Sužavėjo lietuviškų beržų salelės.
Vietinė gidė pasakojo, kad čia suvežta 1716 medžių, 15000 įvairių krūmų, kurie beveik visi atvežti iš Japonijos, akmenų apie kelias dešimtis tūkstančių tonų.


Apsilankėme ir arbatos namelyje, kur mergina japonė, skambant maloniai japonų muzikai, siūlo paskanauti jų tradicinę arbatą.





Šalia arbatos namelio įsikūrusi bonsų sala.










Išvykstant lauktuvėms nusipirkome japoniškų klevų ir sietmino mažus daigelius. Žiūrėsime gal ir pas mus sėkmingai užaugs..
Japoniško sodo galerija ir informacija čia
Sodo vaizdas 2009 metais.

 
Gražių vaizdų ir informacijos apie japoniškus sodus rasite čia  ir čia


 

LinkWithin

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...