Šv. Kalėdos

Ar junti, ar matai, kaip švelniai, tyliai ir jaukiai
Žvaigždėtas dangus gobia Tavo namus?
Sustok. Įsiklausyk.
Kai Gerumas ir Meilė ateina
Per melsvuojantį lauką,
Kad sėstų prie šventinio Vakarienės stalo.
Tavo siela šalia.
Ir taip skaidriai ramu po Betliejaus šviesa
Su protėvių priesaika: "Mylėk savo artimą".

Adventas




Adventas

Pažvelk, vaikeli,
Medžiai kaip nurimę!..
Pamynę puošnų rūbą
Sau po kojom.



Kokia rimtis,
Koks įstabus gražumas
Advento naktį
Miglomis nuklostė.



Pažvelk. Ir įsileisk į savo širdį
Gražumą neregėtą.
Pakelk akis į dangų,
Kur aušrinė šviečia.

Adventas - tai laukimas,
Kad ir tavoj širdy kažkas užgimtų.
Jau laikas tau suvokti,
Kam žmonės
Žemėj šioj gyvena.

Jau laikas tau pajusti,
Kad nevalia į širdį įsileisti blogio,
Kad rankos tavo skirtos
Vargstančiam paremti,
Kad lūpos duotos
Žodžiui tik geram ištarti.

Teresė LECIŪTĖ LORENČIENĖ



mus, rašančius savo dienoraštį, sieja vienas bendras dalykas - mes kiekvienas skleidžiame teigiamą energiją... dalinamės savo džiaugsmais ir patirtimi, tokia mūsų žmogiškoji prigimtis. 
ir tai labai svarbu.. nes tai geroji jėga išlaikanti pusiausvyrą visame pasaulyje kovoje su blogiu..
dėkoju visiems apsilankantiems tyloje ir paliekantiems šiltą žinutę... ir linkiu gražaus, jaukaus švenčių laukimo žavesio.

aš  



Kryžių kalnas




Vienas iš daugelio padavimų apie kalno istoriją.

Liaudies pasakojimus rinkęs Balys Buračas užrašė, ką girdėjęs iš vietinio šimtamečio senelio, o šis papasakojo tai, ką buvo girdėjęs iš seno savo tėvo dar vaikas būdamas. Jo tėvas girdėjęs iš senelio tokią istoriją: „Prieš daug šimtų metų, kada dar čia nebuvo nei Šiaulių, nei Meškuičių, šio kalno taip pat nebuvę. Toje vietoje, kur dabar kalnas, buvo smarkus mūšis. Kovoje žuvo daug kareivių. Žuvusius garbingai palaidoję, toje vietoje gyvieji rieškutėmis ir saujomis supylę šį kalną. Kalnas ir dabar didelis, o senovėj buvęs dar didesnis. Kalną pylę tris dienas ir tris naktis“ (Balys Buračas. Pilies kryžių kalnas. Trimitas. 1930m. Nr. 24). 







XX a. pradžioje Kryžių kalnas buvo jau plačiai žinomas. Jį gausiai lankė žmonės, vykdavo pamaldos, atlaidai. Sovietinei valdžiai kalnas ir čia esantys kryžiai džiaugsmo nekėlė. Taip prasidėjo "naikinimo" laikotarpis, trukęs beveik dvidešimt metų. 1958 m. Kryžių kalne Meškuičių kolūkis pradėjo kasti žvyrą. 1961 m. kalne jau darbavosi buldozeriai, mediniai kryžiai buvo sugadinti, sudeginti, metaliniai - išvežti į metalo laužą, akmeniniai ir betoniniai - sudaužyti, užkasti arba nuskandinti Kulpės upelyje. Kasmet buvo sunaikinama po pusę tūkstančio kryžių, teigiant, kad griaunami neva "meninės vertės neturintys" kryžiai.  Tačiau naktimis kalne nuolat išdygdavo naujų kryžių, ir po kiekvieno griovimo (o jų būta keturių) Kryžių kalnas vis atgimdavo.  


Šiaulių turizmo centro informacija. 
http://tic.siauliai.lt/article/articleview/621/1/16/




tolumoje kairėje Pranciškonų vienuolynas.






1993 metų rugsėjo 7 d. Kryžių kalne apsilankė popiežius Jonas Paulius II.










http://www.kryziukalnas.lt/

LinkWithin

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...