Žemė Mano Namai

Artėjančios Dangaus ir Žemės šventės virpina kiekvieno sielą.  Pradėjusi rašyti šį tinklaraštį, pažadėjau sau, kad piešiu tik geras, pozityvias akimirkas.. 

"Viskas, kas neatiduota, prarasta."

/Šv. Bernadeta/

Bet, visgi liečiu tai, kas skauda man, tikiu ir daugeliui..

Vis aiškiau suvokiu.. kad ne tik patys namai, kuriuose gyvenu, miestas.. žemelė sodyboje, bet visa kas už tvoros, visa Žemė.. tai mano namai.. Kaip ir namai kiekvieno žmogaus, ir bet kokios gyvos būtybės..
Šiandien aš negyvenu taip, kad Žemė pilnai mus išmaitintų, mus maitina ūkininkų turgūs ir prekybos centrai. Tad ir suvokimas apie Žemę paviršutinis, Žemė man visada buvo šilti vakarai su šeima, draugais, vabzdžių dūzgimas, gėlių kvapai, žolelių arbata, galimybės, kelionės.. tiesiog gyvenimas.. Visa tai kas gražu..

O Žemė verkia nuo mūsų veiklos, verkia teršiama fermų, nuo masinio pramoninio ūkininkavimo, miškų, pelkių, durpių naikinimo.. 

Visi mes, Žemės vaikai, nusipelnėme pagarbos vienas kitam.. 
Tačiau dažniausiai, mes žmonės, kaip dominuojanti būtybė, manome, kad Žemė ir jos resursai, visa tai tik mūsų poreikiams tenkinti ir su Žeme, jos augalais ir gyvūnais, elgiamės neatsakingai ir išnaudotojiškai. 

"Patirtis - tai mokykla, kurioje žmogus sužino, koks anksčiau buvo kvailas." /H. V. Šo/ 

Iš savo sodininkavimo patirties, galiu pasidžiaugti, kad būdama miesto vaikas, pripratau prie varlių, sliekų, kitokių, nelabai malonių gyvių, ir net prie kurklio draugijos, kurio labai nemėgau ir naudojau prieš jį net chemines priemones. Išties viskas yra labai paprasta - Žemė turi savo dėsnius ir viską sutvarko pati. Kurklys suvalgo mano kelias daržoves, o jis pats yra puikus maistas kurmiui, paukščiui, ežiui ar kiaunei.. Kurklių negaudau jau keletą metų ir pastebėjau, kad jų nedaugėja ir jie vis mažiau lenda man į akis :) Taigi viskas sukasi ratu, vieni kitus maitina, tad paskutiniu metu laikausi požiūrio "visiems visko užteks".

Seniau labai bijojau šikšnosparnių, bet sužinojusi, kad jie sunaikina daugybę uodų ir vabzdžių kenkėjų, dėl ko nereikia taikyti ūkiams chemikalų, ir yra sparčiai nykstanti rūšis, pakeičiau savo nuomonę. Kiekvieną pavasarį dabar net nerimauju, jei vakarop nepamatau pievoje, meilės šokį šokančių, šikšnosparnių porelės. Reikėtų suregzti kokį namelį jiems. 
Vietoje durpių stengiuosi naudoti kitas alternatyvas - pušų ar eglių spyglius, medžių lapus.. Nenaudoju jokių chemikalų naikinti ligoms ar kenkėjams, jei prireikia tai yra puikių natūralių naminių priemonių, bet dažniausiai gamta susitvarko pati. 
Trąšos taip pat ardo grunto pusiausvyrą, tad tik retkarčiais stengiuosi naudoti natūralias, ekologiškas trąšas. Be jų irgi galima išsiversti, gamtos dovanų apstu, nuovirai iš žolelių ir t.t. 

Kiekvieno mūsų indėlis ir atsakingas požiūris į gamtą, kad ir labai mažas, duos naudos. 

Įvairūs žalieji judėjimai skelbia, kad mažoji sodininkystė išgelbės pasaulį, jau dabar įvairiose šalyse žmonėms suteikiami laisvi žemės plotai teisingam sodininkavimui.
Tačiau monopolininkai daro viską, kad maži sodai išnyktų, siekia valdyti ir sėklų paskirstymą. Apie tai nuostabus prancūzų režisierės Coline Serreau filmas Lokalus globalių problemų sprendimas

Gulbės gruodį

Filmas HOME, jį norisi kaskart pažiūrėti iš naujo ne tik dėl gražių vaizdų, kokybės, bet ir dėl įdomios, teisingos informacijos. 

 
"--jeigu bent vienas dalykas yra svarbus, vadinasi, viskas yra svarbu. 
Tu pats esi svarbus, todėl viskas, ką darai, taip pat yra svarbu. 
Kaskart, kai tu atleidi, pasaulis pasikeičia;
kaskart, kai ištiesi ranką ir palieti širdį ar prisilieti prie kieno nors gyvenimo, pasaulis pasikeičia;
visais gerumo ar tarnystės atvejais, nesvarbu, matoma tai ar ne, įgyvendinami mano (Dievo) tikslai - 
ir pasaulis tampa kitoks."
WM. Paul Young "Trobelė"