Gyvenimo giesmė


Savaitgalį saulė džiugino kiekvieną :).. po tokios ilgos žiemos ir nedidelė šiluma -  tikra atgaiva sielai. Visi, lyg skruzdėliukai, pabiro iš namų į gatves.... kas tiesiog pavaikštinėti mieste, kas į gamtą..  o jei žiema užsitęstų iki pat sekančių šv. Kalėdų…. sielos liga susirgtų daug žmonių.. 
manau pavasarį turime rasti savyje, saulė yra kiekviename iš mūsų… 
ir tereikia susikurti savo svajonių pievą.. o tai bet koks pomėgis, ar veiksmas, kuris tau neša džiaugsmą.
Mane šį savaitgalį džiugino viskas... 
Dėl ilgai užsilaikiusio sniego, vejos paviršius buvo lyg voro tinkle.. 
Tad pagailėjau jos ir padariau jai šukuoseną.. :)  

























Myliu aš gyvenimą, jauną, ugningą,
Kaip myli pavasarį lauko gėlė!
Myliu aš gyvenimo džiaugsmą aistringą - 
Myliu, kaip jaunystė temoka mylėt!

Salomėja Nėris "Gyvenimo giesmė"



Meilės metas


Kiekviena diena tai tu šalia..


Kiekviena daina apie tave ...



Amžina diena ne visada...



Amžina daina apie tave...


Amžina mintis gyva.. 

/Andrius Mamontovas/




Būk sveikas, meilės laikas,
Tu mums duotas pumpuruotas,
Giedrink mūs jaunystės puotas
Čir vir vir pavasaris
/Vincas Mykolaitis Putinas/




Čir vir vir pavasaris :)



baltas balandis


Turėjau vilties, kad mūsų žemelėje bus mažiau sniego ir tikrai rasiu snieguolės žiedelį. 
Nieko panašaus, patalai storiausi... Po jais, žinoma, gyvybė rusena, bet nesinorėjo su kastuvu kasinėti. Juolab, kad šiluma jau, tikiuosi, ateina.








Pasidžiaugiau, kad visuose inkilėliuose apsigyveno šeimynos. 







Magnolija žvaigždinė (Magnolia Stellata), šiemet turėtų džiuginti vienu kitu žiedu. 


sausmedžiai (Lonicera edulis) šiemet tapo puikiu patiekalu kiškiams.  

Arbatėlė daigams


Dirvožemis pilnas sniego ir nežinia kada sušils, bet, kaip ir daugelis sodininkų, lepinu daigelius įvairiais antpilais, kad būtų kuo stipresni.
Jau baigiasi žolelių sezonas, tad įvairių žolelių likučius užpilu šiltu vandeniu ir palaikau keletą dienų. Gautas antpilas gaunasi  natūralus aktyvatorius, jį skiedžiu vandeniu ir laistau, bei purškiu daigus ir kambarines gėles. Žolelėse yra daug įvairių medžiagų, kurios stiprina ne tik žmogaus organizmą, bet ir maitina augalus.  Žoleles laikau atskiroje talpoje į kurią pakliūna ir įvairios žalios daržovių atliekos, svogūnų ir česnakų lukštai.  Į tirpalą įberiu keletą gramų kalio permanganato, kuris skatina šaknų augimą ir žudo bakterijas. 


Apsaugant daigus nuo kenkėjų ir ligų, naudoju citrusinių vaisių (apelsinų, citrinų, greipfrutų) žieveles. Jas užpilu šiltu vandeniu ir laikau 5 paras. Su vandeniu maišau 1/10 dalimi, kad nenudeginti augalų, įdedu truputėlį geriamosios sodos. Tirpalu purškiu daigų lapus. 
Citrusiniai vaisiai savo sudėtyje turi daug organinių medžiagų, stiprinančių augalo imunitetą ir atsparumą ligoms. Žieveles galima sumalti, taip pat jas džiovinu ir vasaros sezonui, tai gera apsauga pomidorams ir kitoms daržovėms nuo įvairių bakterijų, grybų ir amarų. Ypač efektinga yra citrina. 


2013 m. balandis

Neįtikėtina, bet toks mūsų balandis - naktimis su minusine temperatūra iki -10 ir sniego pusnimis iki kelių. 
Per šv. Velykas Kaune sutikau nuostabią lapę, ji man priminė Antuano de Sent Egziuperi "Mažąjį princą". 

"- Laba diena,- tarė lapė.
- Laba diena,- mandagiai atsiliepė mažasis princas, bet atsisukęs nieko nepastebėjo.
- Aš čia,- pasigirdo balsas,- po obelimi...
- Kas tu tokia?- paklausė mažasis princas.- Tu labai daili... 
- Aš esu lapė,- tarė lapė.
- Eik šen, pažaisime,- pasiūlė mažasis princas.- Man labai liūdna...
- Aš negaliu su tavim žaisti,- tarė lapė.- Aš neprijaukinta.
- A, atsiprašau,- tarė mažasis princas.


Bet pagalvojęs pridūrė: - O kas yra "prijaukinti"?
_ _ _
- Tai jau seniai užmiršta sąvoka,- tarė lapė.- Tai reiškia "užmegzti ryšius..."
- Užmegzti ryšius?
- Žinoma,- tarė lapė.- Tu man dar esi berniukas, panašus į šimtą tūkstančių kitų berniukų. Ir tu man nereikalingas. Ir aš tau nereikalinga. Aš tau esu lapė, panaši į šimtą tūkstančių lapių. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu būsime vienas kitam reikalingi. 
Tu man tada būsi vienintelis pasaulyje. Aš tau būsiu vienintelė pasaulyje.

- Pradedu suprasti,- tarė mažasis princas.- Yra viena tokia gėlė... Man rodos, kad ji mane prisijaukino..."

 Lapė nutilo ir, ilgai žiūrėjusi į mažajį princą, tarė:

- Prašau... prisijaukink mane!

_ _ _



- O kaip tai padaryti?- paklausė mažasis princas.


- Reikia būti kantriam,- tarė lapė.- Iš pradžių atsisėsi ant žolės, va šitaip, truputį toliau nuo manęs. Aš į tave žiūrėsiu akies krašteliu, ir tu nieko nesakysi. Kalba - nesusipratimų šaltinis. Bet tu galėsi kasdien atsisėsti vis arčiau...


_ _ _

Mažasis princas rytojaus dieną atėjo vėl.
- Geriau būtų buvę ateiti tą pačią valandą,- tarė lapė.- Jei tu ateidinėsi, pavyzdžiui, ketvirtą valandą popiet, tai jau nuo trečios valandos aš imsiu jaustis laiminga. Kuo toliau, tuo laimingesnė aš jausiuos. Ketvirtą valandą jau pradėsiu jaudintis ir nerimauti: sužinosiu, kiek atsieina laimė! Jei tu ateidinėsi bet kada, tai niekad nežinosiu, kada man pasipuošti širdį. Reikia laikytis apeigų..."



Puošiu savo širdį.. pavasaris jau čia ...  :)

LinkWithin

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...