Kodėl mylim sodą..
Seniai nerašiau, tačiau vos pradėjus sėklų inventorizaciją, panorau čia užsukti. Vartau praėjusių metų nuotraukas ir jau mintimis vasaroje.. Kuo man patinka sodas.. Kai kurios naujos veiklos man kartais praeina labai greitai,
o ši kažkaip užkabino, nors išsakyti tai ką jauti, ne visada pavyksta.
Šiandien daugelių sodininkų požiūris į sodininkystę stipriai pasikeitęs. Pasikartosiu, man labiau svarbus ne rezultatas, o pats sodininkystės procesas, kuris duoda daug daugiau nei patenkinti tik skrandį. Tai magija, kuri tave įtraukia vos ją palietus.. Čia turi galimybę ne tik suvalgyti ką tik nuskintą, vasara kvepiančią uogą, pilną energijos ir gyvybės, bet ir liesti rasotą žolę, užuosti žiedų pokalbius ir lietų, stebėti paukščių šeimynos augimą, klausytis vėjo.
Pas mus paprastas, nedidelis žemės plotas, nėra įdomių šiuolaikiškų sprendimų, bet juo norisi dalintis, kaip ir savo maža patirtimi, paskatinti labiau pamilti gamtą, nepamiršti, kad esame jos dalis.
Keli pastebėjimai ką mums duoda sodas:
- Svarbiausia, turbūt, tai dvasinis ryšys su gamta. Tai ištisas kūrybinis procesas, kad ir mažuose dalykuose, tobulėjimas, augimas, grįžimas prie savojo aš, teisingas ryšys su gamta. Bet kokiu oru laikas sode yra stebuklingas laikas, išjudina pačias giliausias sielos vieteles, padeda atkurti save, norisi būti geresniu, sudėlioja viską į vietas, rūpesčiai nutolsta ir viskas tampa taip paprasta ir aišku. Laikas čia lyg sustoja, esi čia ir dabar, tikroji zen praktika;
- Grynas oras, saulės vonios, natūralus vitaminas d;
- Kada neskubame ir viską atliekame su malonumu, tai tampa nebe darbu, o laisvalaikio forma, kuri suteikia didelį kūrybinį pasitenkinimą;
- Kvapai, spalvos, garsai, vėjas, rasa atpalaiduoja, mažina stresą;
- Sodas suartina šeimas, padeda auklėti vaikus. Pastebėjau, kad santykiai šeimose visada geresni, kada yra bendras tikslas ir abu dalyvauja bendrame kūrybos procese, o vaikai, kurie auga bėgiodami sode, daugiau valgo daržovių, labiau myli gamtą, mieliau atlieka įvairius darbus. Nesigailint mažųjų padarytos žalos, reikia džiaugtis jei jie įsilieja į bendrą sodininkavimo veiklą. Populiarius mažųjų fėjų sodelius kurti reikia patikėti vaikams. Plokščiame dideliame vazone pastatytas mažas, pačių pagamintas ar pirktinis namelis, apaugintas mažais augalais, tvorelėmis ir takeliais, taptų mažųjų pasakos pasauliu.
Savo sklype stengiamės gyventi taikiai su gamta ir laikomės šių sodininkystės principų:
·
Dirbame kartu su gamta, o ne kovojame prieš ją.
·
Ne sunkiai dirbame, o mėgaujamės pačiu veiksmu.
· Kuriame harmoningą sodą, ne tik žmonėms, bet ir
gamtos gyviams, auginame tokius augalus,
kurie tenkina ne tik mūsų poreikius, bet ir yra maistas paukščiams (auginame
krūmus, vedančius uogas: medlievą, putiną, šeivamedį, kininį citrinvytį, geltonžiedę
sedulą, šermukšnį)
· rengiame buveines paukščiams, vabzdžiams, turime mažą, natūralios gamtos plotelį,
auginame įvairesnių augalų, kurie didina
biologinę įvairovę, mokomės iš pačios gamtos;
· nedideliame mūsų darželyje kartu su daržovėmis auga vaistažolės, gėlės, tai nubaido kenkėjus, pritraukia geruosius;
· vengiame perdėto aplinkos sterilumo, piktžolės
irgi neša naudą, nebūtina jas visas išnaikinti
- Kartais geriau nedaryti nieko, nei per daug, saikas visa kame. Pastebėjome, kad sodas kartais labiau atsigauna, jei suteiki jam laisvės gyventi pačiam.
· Visiems visko užteks. Jei nėra kritinės būtinybės, nenaikiname grobuoniškų vabzdžių, gamta dažniausiai susitvarko pati. Didelių kenkėjų antplūdžių nesame turėję. Nenaudojame cheminių trąšų, herbicidų, pesticidų. Daug rašoma apie jų žalą dirvožemiui, bitėms, visiems gyviams, sukelia dar didesnes problemas gamtai ir kartu kenkia žmogui, slopina imuninę sistemą, atsiranda hormoniniai sutrikimai, skatina vėžinių ląstelių atsiradimą. Po savo pievą juk taip smagu vaikštinėti basomis.
·
Augalų stiprinimui naudojame tik organines trąšas,
antpilus iš žolių;
·
Kad ir ne visada dera, auginame spalvingas gėles, kurios pritraukia naudingus vabzdžius, suteikia jiems daug nektaro;
·
Auginame vaistažoles ir prieskonines žoleles. Užburia
jų kvapas, jau nekalbant apie arbatų naudą;
·
Ką paėmei iš žemės tą jai ir grąžink, tad rudenį
paliekame dalį organinių atliekų, jos virsta naudingomis bakterijomis ir maistu
sliekams, mulčiuojame beržų lapais, o vasarą žemės paviršių dengiame nupjauta žole
ir šiaudais;
·
Klausome mėnulio patarimų pagal astronominį
kalendorių.
tai tiek,
su meile sodui ir visiems Jums,
salma :)
su meile sodui ir visiems Jums,
salma :)