2016-01-31

Kodėl mylim sodą..



Seniai nerašiau, tačiau vos pradėjus sėklų inventorizaciją, panorau čia užsukti. Vartau praėjusių metų nuotraukas ir jau mintimis vasaroje.. Kuo man patinka sodas.. Kai kurios naujos veiklos man kartais praeina labai greitai, o ši kažkaip užkabino, nors išsakyti tai ką jauti, ne visada pavyksta. 









Šiandien daugelių sodininkų požiūris į sodininkystę stipriai pasikeitęs. Pasikartosiu, man labiau svarbus ne rezultatas, o pats sodininkystės procesas, kuris duoda daug daugiau nei patenkinti tik skrandį. Tai magija, kuri tave įtraukia vos ją palietus.. Čia turi galimybę ne tik suvalgyti ką tik nuskintą, vasara kvepiančią uogą, pilną energijos ir gyvybės, bet ir liesti rasotą žolę, užuosti žiedų pokalbius ir lietų, stebėti paukščių šeimynos augimą, klausytis vėjo. 









Pas mus paprastas, nedidelis žemės plotas, nėra įdomių šiuolaikiškų sprendimų, bet juo norisi dalintis, kaip ir savo maža patirtimi, paskatinti labiau pamilti gamtą, nepamiršti, kad esame jos dalis.


Keli pastebėjimai  ką mums duoda sodas:

  • Svarbiausia, turbūt, tai dvasinis ryšys su gamta. Tai ištisas kūrybinis procesas, kad ir mažuose dalykuose, tobulėjimas, augimas, grįžimas prie savojo aš, teisingas ryšys su gamta. Bet kokiu oru laikas sode yra stebuklingas laikas, išjudina pačias giliausias sielos vieteles, padeda atkurti save, norisi būti geresniu, sudėlioja viską į vietas, rūpesčiai nutolsta ir viskas tampa taip paprasta ir aišku. Laikas čia lyg sustoja, esi čia ir dabar, tikroji zen praktika;
















  • Grynas oras, saulės vonios, natūralus vitaminas d;
  • Kada neskubame ir viską atliekame su malonumu, tai tampa nebe darbu, o laisvalaikio forma, kuri suteikia didelį kūrybinį pasitenkinimą;
  • Kvapai, spalvos, garsai, vėjas, rasa atpalaiduoja, mažina stresą;








  •      Sodas suartina šeimas, padeda auklėti vaikus. Pastebėjau, kad santykiai šeimose visada geresni, kada yra bendras tikslas ir abu dalyvauja bendrame kūrybos procese, o vaikai, kurie auga bėgiodami sode, daugiau valgo daržovių, labiau myli gamtą, mieliau atlieka įvairius darbus. Nesigailint mažųjų padarytos žalos, reikia džiaugtis jei jie įsilieja į bendrą sodininkavimo veiklą. Populiarius mažųjų  fėjų sodelius kurti reikia patikėti vaikams. Plokščiame dideliame vazone pastatytas mažas, pačių pagamintas ar pirktinis namelis, apaugintas mažais augalais, tvorelėmis ir takeliais, taptų mažųjų pasakos pasauliu. Seniau buvau padariusi varlių karalystę į kurią sudėjau žaislines varlytes, tad vaikai gali panaudoti savo pasakos kūrimui senus žaislus, pavyzdžių čia 






                     

Savo sklype stengiamės gyventi taikiai su gamta ir laikomės šių sodininkystės principų:
·         Dirbame kartu su gamta, o ne kovojame prieš ją.
·         Ne sunkiai dirbame, o mėgaujamės pačiu veiksmu.
·         Kuriame harmoningą sodą, ne tik žmonėms, bet ir gamtos gyviams, auginame tokius augalus, kurie tenkina ne tik mūsų poreikius, bet ir yra maistas paukščiams (auginame krūmus, vedančius uogas: medlievą, putiną, šeivamedį, kininį citrinvytį, geltonžiedę sedulą, šermukšnį)



·         rengiame buveines paukščiams, vabzdžiams, turime mažą, natūralios gamtos plotelį, 
auginame įvairesnių augalų, kurie didina biologinę įvairovę, mokomės iš pačios gamtos;
·         nedideliame mūsų darželyje kartu su daržovėmis auga vaistažolės, gėlės, tai nubaido kenkėjus, pritraukia geruosius; 
·         vengiame perdėto aplinkos sterilumo, piktžolės irgi neša naudą, nebūtina jas visas išnaikinti
·         skatiname savyje kūrybiškumą ieškodami pavyzdžių: jei patrauklūs provanso stiliaus sodai čia , senovinio tipo sodai čia ir čia , vaistažolių sodeliai čia , lauko pašiūrės čia , skatina pasigaminti patiems čia , betono rutuliai puošti mozaika iš daužytų plytelių, įvairių pavyzdžių čia 

  



  • Kartais geriau nedaryti nieko, nei per daug, saikas visa kame. Pastebėjome, kad sodas kartais labiau atsigauna, jei suteiki jam laisvės gyventi pačiam.

·         Visiems visko užteks. Jei nėra kritinės būtinybės, nenaikiname grobuoniškų vabzdžių, gamta dažniausiai susitvarko pati. Didelių kenkėjų antplūdžių nesame turėję. Nenaudojame cheminių trąšų, herbicidų, pesticidų. Daug rašoma apie jų žalą dirvožemiui, bitėms, visiems gyviams, sukelia dar didesnes problemas gamtai ir kartu kenkia žmogui, slopina imuninę sistemą, atsiranda hormoniniai sutrikimai, skatina vėžinių ląstelių atsiradimą. Po savo pievą juk taip smagu vaikštinėti basomis.



·         Augalų stiprinimui naudojame tik organines trąšas, antpilus iš žolių;
·         Kad ir ne visada dera, auginame spalvingas gėles, kurios pritraukia naudingus vabzdžius, suteikia jiems daug nektaro;
·         Auginame vaistažoles ir prieskonines žoleles. Užburia jų kvapas, jau nekalbant apie arbatų naudą;

·         Ką paėmei iš žemės tą jai ir grąžink, tad rudenį paliekame dalį organinių atliekų, jos virsta naudingomis bakterijomis ir maistu sliekams, mulčiuojame beržų lapais, o vasarą žemės paviršių dengiame nupjauta žole ir šiaudais;
·         Klausome mėnulio patarimų pagal astronominį kalendorių.

Jungtinėje Karalystėje moksliniais tyrimais nustatyta, kad nekenksmingo dirvožemio bakterijos tiesiogiai stimuliuoja imuninę sistemą ir atlieka tiesioginį vaidmenį ją stiprinant, padidina serotonino gamybą, kuris atsakingas už žmogaus nuotaiką. Daugelis sodininkų Jungtinėje Karalystėje dirba be sodo pirštinių, tiesioginis rankų prisilietimas prie žemės veikia kaip antidepresantas, nuima elektromagnetinį krūvį, kurio sočiai gauname nuo telefonų, kompiuterių ir k t. el. prietaisų. Darbas sode gerina fizinę, psichinę sveikatą, didžiulė nauda širdžiai, kraujotakai, aktyvina smegenų veiklą  Įvairūs statistiniai duomenys internete teigia, kad palaikantys ryšį su gamta žmonės  yra gyvybingesni, geresnės emocinės sveikatos ir svarbiausia yra laimingesni.   


tai tiek,
su meile sodui ir visiems Jums,
salma :)
Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...