Adventas




Adventas

Pažvelk, vaikeli,
Medžiai kaip nurimę!..
Pamynę puošnų rūbą
Sau po kojom.



Kokia rimtis,
Koks įstabus gražumas
Advento naktį
Miglomis nuklostė.



Pažvelk. Ir įsileisk į savo širdį
Gražumą neregėtą.
Pakelk akis į dangų,
Kur aušrinė šviečia.

Adventas - tai laukimas,
Kad ir tavoj širdy kažkas užgimtų.
Jau laikas tau suvokti,
Kam žmonės
Žemėj šioj gyvena.

Jau laikas tau pajusti,
Kad nevalia į širdį įsileisti blogio,
Kad rankos tavo skirtos
Vargstančiam paremti,
Kad lūpos duotos
Žodžiui tik geram ištarti.

Teresė LECIŪTĖ LORENČIENĖ





Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Siauralapis gaurometis (ožkarožė)

augalų gydymas natūraliomis priemonėmis

katžolė citrininė