Atminimas




Visada mylėjau ir labai myliu gyvūnus, vaikystėje tėtis yra parnešęs sergantį zuikutį, žiemą per anksti pabudusį ežiuką, net sužeistą vanagą iš miško. Augo pas mus ir kačiukas, ir šuo.
Susitikimas su Mikiu buvo visiškai netikėtas, tuo metu nebuvau planavusi įsigyti gyvūnų.... bet užteko jį tiesiog palaikyti rankose... Taip mūsų namuose atsirado siamo mišrūnas Mikis. 














Žaidimo metu netyčia su durimis prispaustas katinas, buvo smarkiai traumuotas. Veterinaras konstatavo stuburo lūžį ir patarė jį migdyti, nes kojų nervai buvo visiškai nejautrūs. Nusprendėme kiek palaukti, juolab, kad jis nesikankino ir žiūrėjo į mane stiklinėmis akutėmis..

kiekvieną dieną su pipete duodavau vandens ir lašelį brendžio (taip patarė gydytojas, kad stimuliuotų širdelę), nuprausdavau....nešiodavausi jį, lyg mažą kūdikį, ant mažos pagalvės.. kalbindavau.. masažuodavau.. tačiau jokių pagerėjimo požymių nebuvo..
po savaitės, ryte prausiant jo snukutį.....valiooo :) išgirdau jį murkiant.. :)
GYVENS!!!
žinoma iškart jis nepasveiko ir pradėjo vaikščioti vilkdamas galines kojas, bet po gero pusmečio jis buvo visiškai sveikas. Nebuvo toks judrus, tapo ramesnis..liko mažutis, mažai augo ir jam visiškai nerūpėjo merginos :)
Atsiradus Arči mūsų namuose Mikis iš pradžių pyko ant jos ir rodė savo galią, bet vėliau pats glausdavosi prie jos šaltais žiemos vakarais...


 tuo metu mūsų namuose gyveno ir sausumos vežliukas Leonardas ir jūros kiaulytės..
daug džiaugsmo ir juoko jie visi atnešė į mūsų namus.. 

Paliko mus Mikis birželio 2 dieną, iš vakaro jam buvo sukakę 18 metų....




1 komentaras:

Ačiū apsilankius ir palikus šiltą žodį. Jei kartais neatsakysiu į Jūsų komentarą, atleiskite, tuomet apsilankysiu Jūsų tinklapyje. salma

LinkWithin

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...