rudenėlis puošiasi


Rudenėlis puošiasi

Gelsta medžiai, vysta gėlės,
Paukščiai skristi ruošiasi,
O senelis rudenėlis
Aukso lapais puošiasi.
Ugniaspalvį
Margaspalvį
Aukso rūbą siūdosi,
Net varnėnai
Pramuštgalviai
Pažiūrėti grūdasi.
Ko šalna iš pykčio bąla,
Kad senelis puošiasi?
Juk į derliaus karnavalą
Rudenėlis ruošiasi.
/Kostas Kubilinskas/


visai netyčia užkliuvo šis labai gražus vaikiškas eilėraštukas,
lengvai išmokstamas ne tik vaikams, bei tėveliams ir seneliams, 
tinkantis bet kokiai rudenėlio šventei :)
Aukso spalva atitenka rudeniui...
prie kranto pačios pasisėjusios kosmėjos įsiterpė tarp rykštenių ir saulėgražų...
visai netikėtai gavosi gražus derinys...



svirplys





Nuo rugpjūčio mėnesio vienoje mūsų obelyje kasmet groja smuikas. Neiškentusi užsikabarojau pažiūrėti ar didelis padaras leidžia tokį didelį garsą.
Tai va prigavau. Visai nedidelis pasirodo. Pasidomėjau internete kuo jis gyvena.
Taigi nėra jau toks nekaltas - plėšrus, ėda kitus vabzdžius, sultingus augalus,
šiltnamyje apvalgo pomidorus ir agurkus.
Na, jei medžiotų kurklius, būtų gerai, bet jie kaip suprantu, iš tos pačios giminės.
Na mūsų obelis turbūt jų šeimos namai.. taigi turime nuosavą muzikantą :)


anyžinis lofantas



Pavasarį, kaip ir visi žemės mylėtojai, sukuosi prie sėklų stendų. Labai pamėgau prieskonines ir vaistines žoleles. Užkliuvo ant sėklų pakelio stilingi mėlyni žiedai. Tai daugiametis anyžinis lofantas (Lophanthus anisatus Benth.). Šiltnamyje pasėtos sėklos puikiai sudygo, pavasarį perkelti  daigai prigijo ir gražiai žydėjo. 

Trys viename :) - prieskonis, vaistažolė ir puošni gėlė.

 Lofantas turi labai daug mikroelementų, aplenkia net ženšenį, daug eterinių aliejų. Pastebėjau, kad jį gausiai lanko bitės, nes labai medingas ir jos surenka labai daug medaus. 

Tibeto medicina rekomenduoja anyžinio lofanto arbata gydyti virškinamojo trakto ligas, gastritą, skrandžio ir žarnyno susirgimus. Pasižymi antibaktericidiniu veikimu, mažina kraujo spaudimą, gerina medžiagų apykaitą.
Lapeliai anyžiaus kvapo ir labai tinka paskaninti žuvį. 
Lofantai atsparūs sausrai, bet šaltą žiemą, kaip rašoma, ne visada atlaiko. Mano daugelis daigų sėkmingai peržiemojo. Atželia balandžio pabaigoje, žydėti pradeda birželio pabaigoje ar liepos pradžioje. Pjaunama žolė masinio žydėjimo pradžioje, rugpjūčio pradžioje arba viduryje. 


rusmenė

Digitalis spp.
Senovėje rusmenės buvo vadinamos fėjų piršteliais, buvo manoma, kad jos saugo namus nuo blogųjų dvasių. Visada žavėjausi pamačiusi jas įvairiuose žurnaluose. Ypatingai populiarios angliškuose soduose, aukštuose gėlynuose. Baltos spalvos rusmenė ypatingai graži. Šį pavasarį pasisėjau į šiltnamį paprastąją dvimetę rusmenę, keletas daigelių, nors ir kukliai, bet jau šiemet sužydėjo. Pati pasisėja, tad jau dabar matėsi sudygę maži daigai. Aukštis nuo 70-100 cm. Auga daliniame pavėsyje. 
Tikiuosi kitą vasarą bus pulkas gražiųjų fėjų :)




poroje su anyžiniu lofantu

Gaurė

Gaurė skelbia rudenį.
Visiškai nelepus daugiametis augalas, pražysta nuo rugpjūčio vidurio ir žydi
 iki rugsėjo pabaigos nuostabiais geltonais žiedais.
Lapai dekoratyvūs, dideli, tamsiai žalios spalvos.
Žiedkočiai ir lapų "kraujagyslės" raudonos spalvos.
Bitės džiaugiasi vėlyvuoju medumi.




Dantytoji gaurė "Othello"

Labai mėgsta drėgmę.
Pas mus ji karaliauja šalia tvenkinio, tai papildomai laistyti nebetenka.






kita mano gaurė Pševalskio gaurė,
kuri žydėjo nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio pradžios.


labai įspūdingai atrodo tik pradedant skleistis žiedams.



papildo gėlyną, tik greitai augantis krūmas užgožia kitas gėles,
tad šiemet kerą dalinau į daug dalių.

 geltoni kosmėjos vidurėliai lyg gaurės ašaros...




linai

 Maistui daugelis vartoja sumaltus linų sėmenis. 
Puikiai gerina virškinimą.
Pavasarį likusią saują susigundžiau įmesti tarp gėlių.
Tikėjausi mėlynų žiedų, bet buvo balti.. tik vienas kitas buvo mėlynas, jų yra kelios rūšys.

Papirko mane maži švelnūs žiedeliai.
Jais manau galima paįvairinti gėlyną, tik gaila, kad šiemetinis dažnas lietus juos išguldė. 


                                   Tinka sausoms puokštėms. 

rugsėjis


 Numeski plunksną, paukštį, kad pakilt galėčiau -
Man tiek nedaug belikę lyg dangaus -
Jau debesys į savo pulką kviečia -
Nuo žydro lopinio jų šitaip apsvaigau.
Jau saulė spindulį man ištiesė lyg kelią,
Kur niekas nemeluos ir neapgaus.
Bet žemė sako - liksi čia, vaikeli,
Šimtais siūlelių pririštą laikau.

/Rūta Jonuškienė/


LinkWithin

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...