raudonėlis

Raudonėlis paprastasis /origanum vulgare L./

Šią daugiametę žolelę auginu seniai ir labai ją mėgstu.
Vartoju arbatų mišiniui, kaip vaistažolę, kaip prieskonį - maistui pagardinti ir vonios procedūroms.

Gausiai žydi nuo liepos mėnesio iki rugsėjo. Žieduose daug eterinių aliejų, tad gausiai lankomas bičių.
Nukirpus pirmąjį kartą (liepa-rugpjūtį) lengvai atauga ir kartais dar rugsėjį pražysta.
Visą žolę su stiebais ir žiedais nupjaunu apie 30 cm. nuo žemės žydėjimo metu. 

Lengvai dauginasi iš kero, užauga gan didelis krūmas.
Dalinti kerą reikia jau vien dėlto, kad suaugęs keras krenta į šalis. Auginu įvairiose vietose, manau gražiai derėtų ir gėlyne.

keletas receptų:

• atsikosėjimui palengvinti

valgomąjį šaukštą džiovintos žaliavos užpilti stikline verdančio vandens, 

šiltai palaikyti 10 min., ataušus nukošti ir gerti šiltą po 1/2 stiklinės 2 kartus per dieną prieš valgį. 

• nuo nemigos ir depresijos

3 valgomuosius šaukštus džiovintos žaliavos užpilti 0,5 litro verdančio vandens. 

Palaikyti 15 min., nukošti ir stiklinę šio užpilo išgerti valandą prieš miegą. 

Arba iš paprastojo raudonėlio ir vaistinės melisos lygių dalių išvirti arbatos 

(2 valgomieji šaukštai stiklinei vandens).

• riebiai veido odai, sausiems plaukams

pernelyg riebią veido ir galvos odą reikia skalauti paprastojo raudonėlio nuoviru. 

4 valgomuosius šaukštus žaliavos užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens. 

O jei plaukai pasidaro sausi, ploni ir trapūs - šiuo nuoviru reikia juos išskalauti po kiekvieno plovimo.

• Raudonėlio aliejus

šaukštą susmulkintos žaliavos užpilkite stikline saulėgražų aliejaus. 

Tamsiame butelyje ir šiltoje vietoje leiskite nusistovėti 10 dienų. 

Šiuo aliejumi tepkite skaudamus sąnarius.

• Dažymui

žolė dažo juoda bei tamsiai ruda spalva (vartojant su geležimi), 

žiedai dažo vilną oranžiškai raudona spalva. 

Įspėjimas: Turintiems aukštą kraujospūdį ir nėščioms moterims raudonėlio preparatų vartoti negalima. 

šaltinis /V. Sasnauskas "Vaistinių augalų žinynas")