Svajonių pieva

Kalėdų žvaigždelė Geroji žemele, Parodyk man kelią Į baltą, į tyrą Kalėdų žvaigždelę. Kai niekas nemato, Kai niekas negirdi... Kai angelas basas  Ateina į širdį. Ateina į širdį Tik vaikiškai tyrą. Balti žiedlapėliai Ant delno pabyra. Balti žiedlapėliai  Parodys tau kelią, Į nuostabiai tyrą Kalėdų žvaigždelę. /Z. Gaižauskaitė/ Su šventomis Kalėdomis!  Meilės, Tikėjimo ir Vilties! aš

Artėjančios Dangaus ir Žemės šventės virpina kiekvieno sielą.  Pradėjusi rašyti šį tinklaraštį, pažadėjau sau, kad piešiu tik geras, pozityvias akimirkas..  "Viskas, kas neatiduota, prarasta." /Šv. Bernadeta/ Bet, visgi liečiu tai, kas skauda man, tikiu ir daugeliui.. Vis aiškiau suvokiu.. kad ne tik patys namai, kuriuose gyvenu, miestas.. žemelė sodyboje, bet visa kas už tvoros, visa Žemė.. tai mano namai.. Kaip ir namai kiekvieno žmogaus, ir bet kokios gyvos būtybės.. Šiandien aš negyvenu taip, kad Žemė pilnai mus išmaitintų, mus maitina ūkininkų turgūs ir prekybos centrai. Tad ir suvokimas apie Žemę paviršutinis, Žemė man visada buvo šilti vakarai su šeima, draugais, vabzdžių dūzgimas, gėlių kvapai, žolelių arbata, galimybės, kelionės.. tiesiog gyvenimas.. Visa tai kas gražu.. O Žemė verkia nuo mūsų veiklos, verkia teršiama fermų, nuo masinio pramoninio ūkininkavimo, miškų, pelkių, durpių naikinimo..  Visi mes, Žemės vaikai, nusipel...

Neįtikėtina, bet toks mūsų balandis - naktimis su minusine temperatūra iki -10 ir sniego pusnimis iki kelių.  Per šv. Velykas Kaune sutikau nuostabią lapę, ji man priminė Antuano de Sent Egziuperi "Mažąjį princą".  " - Laba diena,- tarė lapė. - Laba diena,- mandagiai atsiliepė mažasis princas, bet atsisukęs nieko nepastebėjo. - Aš čia,- pasigirdo balsas,- po obelimi... - Kas tu tokia?- paklausė mažasis princas.- Tu labai daili...   - Aš esu lapė,- tarė lapė. - Eik šen, pažaisime,- pasiūlė mažasis princas.- Man labai liūdna... - Aš negaliu su tavim žaisti,- tarė lapė.- Aš neprijaukinta. - A, atsiprašau,- tarė mažasis princas. Bet pagalvojęs pridūrė: - O kas yra "prijaukinti"? _ _ _ - Tai jau seniai užmiršta sąvoka,- tarė lapė.- Tai reiškia "užmegzti ryšius..." - Užmegzti ryšius? - Žinoma,- tarė lapė.- Tu man dar esi berniukas, panašus į šimtą tūkstančių kitų berniukų. Ir tu man nereikalingas. Ir aš tau nereikal...

Adventas Pažvelk, vaikeli, Medžiai kaip nurimę!.. Pamynę puošnų rūbą Sau po kojom. Kokia rimtis, Koks įstabus gražumas Advento naktį Miglomis nuklostė. Pažvelk. Ir įsileisk į savo širdį Gražumą neregėtą. Pakelk akis į dangų, Kur aušrinė šviečia. Adventas - tai laukimas, Kad ir tavoj širdy kažkas užgimtų. Jau laikas tau suvokti, Kam žmonės Žemėj šioj gyvena. Jau laikas tau pajusti, Kad nevalia į širdį įsileisti blogio, Kad rankos tavo skirtos Vargstančiam paremti, Kad lūpos duotos Žodžiui tik geram ištarti. Teresė LECIŪTĖ LORENČIENĖ

Tik akimirkos suteikia  Laimės amžinybę... - - -  Džiaugsmo dievišką saldybę Paragauja vien tik tas, Kas išmoksta momentą suprast. V. Mačernis. Rudens sonetai-5  Tyla ... Visa yra tavyje, ir viskas dėl visuotinio gėrio,   nes visa yra meilė.  /Konkordija Antarova/                                                                 lapų grėbstymas mano vienas iš labiausiai patinkančių darbų..  magnolija, kaip ir hortenzijos, rožės, raganės ir kiti augalai, apklota eglių spygliais ir beržų lapelių patalais.  taigi pavasario dar nelaukiu...  dabar rudens laikas...   spalvingo, pilko, šlapio, vėjuoto... ramaus rudens.. laikas..  laikas ka...