Adventas
Adventas Pažvelk, vaikeli, Medžiai kaip nurimę!.. Pamynę puošnų rūbą Sau po kojom. Kokia rimtis, Koks įstabus gražumas Advento naktį Miglomis nuklostė. Pažvelk. Ir įsileisk į savo širdį Gražumą neregėtą. Pakelk akis į dangų, Kur aušrinė šviečia. Adventas - tai laukimas, Kad ir tavoj širdy kažkas užgimtų. Jau laikas tau suvokti, Kam žmonės Žemėj šioj gyvena. Jau laikas tau pajusti, Kad nevalia į širdį įsileisti blogio, Kad rankos tavo skirtos Vargstančiam paremti, Kad lūpos duotos Žodžiui tik geram ištarti. Teresė LECIŪTĖ LORENČIENĖ
Tinklaraščio administratorius pašalino šį komentarą.
AtsakytiPanaikintiI will right away grab your rss as I can not in finding your e-mail subscription link or e-newsletter service.
AtsakytiPanaikintiDo you've any? Please let me recognise so that I may just
subscribe. Thanks.
Sorry, did you find a subscription?
Panaikinti